- išrūgoti
- 2 ×išrūgóti intr., tr. Š; SD415, Sut, N, M išbarti, padaryti kam priekaištų: Ižrūgoju, ižmetinėju ing akis kam SD384. Išrūgójau už jo liežuvį, t. y. iškalbėjau jo piktus darbus J. Nueisiu i išrūgósiu už tokį darbą Žg. Smarkiai išrūgójo, ka neatvažiuoja Šk. Išrūgójau brigadininkui į akis, ir tiek, dėl to arklio Sk. Argi negalėtų stačiai man išrūgóti, jei kas netinka? NdŽ. Davė tėvas tris šimtus, nors jau išrūgodamas BsPIV206. Pasirodė jiemus Jėzus ir išrūgójo neištikėjimą jų DP225. \ rūgoti; išrūgoti; parūgoti; susirūgoti; užsirūgoti
Dictionary of the Lithuanian Language.